Dygiosios eglės
(Kalėdoms)
|
|
|
«Į
pradžią
Straipsniai, nuorodos»
Naujas
kaimo verslas – Kalėdų medelių plantacijų veisimas
Pusantro šimtmečio Lietuvoje Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams puošiama
eglutė. Ši tradicija puoselėjama ir įvairiose pasaulio šalyse – puošiami
specialiai šiai šventei plantacijose išauginti įvairių rūšių ir formų
eglių, pušų, kėnių, pocūgių medeliai arba jų šakos.
Paskutiniu metu į Lietuvą plūsta Azijos šalyse pagamintos abejotinos
kokybės ir išvaizdos dirbtinės eglutės, jokiu būdu neprilygstančios
užaugintoms. Pastarosios patalpoje skleidžia natūralų miško kvapą,
žymiai išvaizdesnės. Didžiausia dalis Lietuvoje šventėms parduodamų
natūralių medelių kertama miške – natūraliai išaugusios iš sėklų arba
dirbtinai įveistos atkuriant mišką eglutės. Vaikydamiesi lengvų pajamų nesąžiningi miškininkai, miško savininkai iškerta pačius geriausius,
perspektyviausius medelius, tuo padarydami žalą miškui – jame lieka
augti nekokybiškos, išsikerojusios, daugiaviršūnės ir skurstančios
eglutės.
Kas
kita, kai šventėms įvairių spygliuočių rūšių medeliai auginami Miškų
urėdijų medelynuose, privačiose Kalėdų medelių auginimo plantacijose.
Čia išauginti medeliai būna gražūs ir paklausūs rinkoje.
Europoje didžiausią patyrimą turintys ir daugiausiai išauginantys žaliaskarių medelių ir dekoratyvinių šakų yra Danijos ūkininkai ir miško
savininkai. Didžiuliai kiekiai Kalėdų medelių ir šakų keliauja į
įvairias šalis. Taip kasmet augintojai gauna nemažas pajamas, papildo
šalies biudžetą, mažina bedarbystę.
Jau
keli metai šio naujo ir perspektyvaus verslo ėmėsi ir Lietuvos
ūkininkai, miško savininkai. Įvairiuose regionuose įveistos ir naujai
veisiamos paprastųjų, dygiųjų (sidabrinių) eglių, kaukazinių kėnių
(Pajūrio regione) plantacijos. Perspektyviausiai būtų mūsų klimato
sąlygose auginti su ilgai išsilaikančiais spygliais, gerai ištveriančius
ilgalaikes ir tolimas keliones, išlaikančias gražią išvaizdą balzaminių,
europinių, pilkųjų, sibirinių, Vičo kėnių, Duglaso pocūgių medelius. Be
minėtų rūšių būtų galima auginti paprastųjų, baltųjų, dygiųjų, Engelmano,
serbinių, sitkinių eglių medelius. Visų minėtų rūšių ir baltųjų eglių ,,Conica“
(kūginės formos) mažus medelius vertėtų auginti ir parduoti su uždara
šaknų sistema – vazonuose. Kalėdinių medelių plantacijose dalis augalų
dėl mechaninio, grybinių ligų, kenkėjų ar šalnų pažeidimo būna kreivi
arba išauga po kelias viršūnes, tampa neišvaizdūs, todėl vėliau nuo jų
karpomos ir parduodamos dekoratyvinės šakos.
Kalėdų medelius auginti kelis kartus pelningiau, negu auginti mišką,
žinoma jeigu viskas gerai pasiseka. Imantis šio verslo labai svarbu
numatomos įveisti plantacijos geografinė padėtis, klimato ir dirvožemio
sąlygos, turimos žemės plotas, finansiniai resursai ir įvairūs kiti
faktoriai.
1 ha
plantacijos įveisimui, priklausomai nuo tarpueilių pločio, reikalinga
apie 8 - 10 tūkst. vnt. trimečių – keturmečių sodinukų. Jų šiuo metu
miškų urėdijų medelynai arba privatūs augintojai dažniausiai užaugina
savo poreikiams tenkinti. Dalis Kalėdų medelių plantacijoms veisti
reikalingų sodmenų įsivežama iš užsienio.
Labiausiai perkami 1,5 m aukščio Kalėdų medeliai, kuriems išauginti
prireikia apie 10 metų.
Šis
verslas, kaip ir dauguma kitų žemės ūkyje, gali būti rizikingas dėl
įvairių priežasčių: gamtinės stichijos, kenkėjų ir ligų, gaisrų ir kt.
Gausiems išaugintų medelių kiekiams Lietuvos rinka ribota (maža).
Reikalinga rinkų paieška Rytuose.
Imantis šio verslo reikalinga turėti specialių žinių, sudaryti verslo
planą, nuolat konsultuotis su specialistais - miškininkais.
"E. ir A. Mačių medelyno" informacija
(Cituoti ar kitaip platinti puslapyje
pateiktą medžiagą, nenurodžius
informacijos šaltinio, draudžiama).
Į viršų
2010-12-22
Apie Kalėdinių medelių –
eglučių – tradicijas pasakoja E. ir A. Mačių medelyno savininkas
Eduardas Mačys.
Mes daugiausiai
orientuojamės į Kalėdinių eglučių auginimą. Eglutes parduodame savo
medelyne, Kaune turime nuomojamą aikštelę, kur pardavinėjame jas. Mūsų
eglučių galima įsigyti ir prekybos centruose „Senukai“, taip pat šiemet
truputį eglučių per tarpininkus išvežėme į Švediją.
Daugiausiai auginame
sidabrines egles, serbines, dygliuotąsias, kėnius. Pastaruoju metu
tokios eglutės labai populiarios. Šiemet netgi pastebėjau, kad
sidabrinių eglučių, galima sakyti, trūksta. Atrodo, dar turėtume kur
realizuoti, bet nebeturime medelių.
Jau
kelerius metus pastebiu tendenciją, kad žmonės gaili kirstų eglučių, vis
dažniau perka jas vazonuose. Pamato kokią sidabrinę eglę ir sako, kad
gaila tokį grožį nukirsti.
Nuo grožio priklauso ir
eglučių kainos: 30-100 litų. Sidabrines eglutes paprastai perka
turtingesni žmonės, tad pinigų negaili. Vis dėlto ne visuomet gražias
eglutes pavyksta užauginti, tad kartais tenka retesnes ar kreivesnes
paleisti pigiau.
Įvairių klientų būna.
Pasitaiko, ateina žmonės ir pasakoja, kad pernai nusipirko dirbtinę
eglutę, tačiau ji nepasiteisino, nepatiko, todėl kažkam ją pardavė arba
atidavė ir vėl grįžta prie tikrų eglių.
Prekybos centrai iš mūsų,
aišku, urmu eglutes perka pigiau, tačiau galutinė kaina, kurią moka
klientas, pas mus, medelyne, žinoma, mažesnė, nei kokiame prekybos
centre.
Turime šiek tiek ir
dekoratyvinių medžių apželdinimui, tai juos parduodame balandžio ir
rugsėjo mėnesiais. Tačiau daugiausiai specializuojamės Kalėdinių medžių
auginime. Tai sudaro didžiąją dalį pajamų.
Pinigų, sakyčiau,
išgyvenimui pakanka. Ir vaikams padedame, kai reikia. Tačiau ir darbo
nemažai reikia įdėti. Anksčiau, kai dar negyvenome prie medelyno,
pasitaikydavo atvejų, kad atvažiavę rasdavome nukirstų eglučių. Dabar,
kai jau gyvename šalia, ir medžius nuolat saugo šunys, atrodo ramiau.
Šaltinis:
pinigukarta.lt
Į viršų
Auginti
kalėdines eglaites pelninga
2010-12-14
Kauno rajono ūkininkai Audronė ir Eduardas Mačiai jau
aštuoniolikti metai augina kalėdines eglaites. Nors dalis gyventojų
šventėms puošia dirbtines eglaites, taip pat populiaru kalėdinius
medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius
išlieka.
Mačių dekoratyvinių augalų medelynas prie Garliavos,
Kauno rajone, užima 4,5 hektarų plotą. Viena iš svarbiausių medelyno
veiklos sričių yra kalėdinių medelių auginimas; kiti dekoratyviniai
medžiai bei krūmai skirti sodybų ir kitų teritorijų želdinimui.
Kalėdų medeliai - tai ne vien tik paprastosios
eglutės. Medelyne auginamos ir serbinės, baltosios, dygiosios
(sidabrinės) eglės, balzaminiai kėniai, paprastosios ir kalninės pušys.
Šie medeliai ilgai nemeta spyglių, išlaiko natūralią spalvą ir kvapą.
Visų minėtų rūšių ir baltųjų eglių Conica (kūginės formos) mažu medelius
Mačiai augina ir parduoda vazonuose. Tokiais medeliais savo namus,
įstaigas ir organizacijas galima puošti likus mėnesiui iki Šv. Kalėdų,
ir anksčiau.
„Pirkėjas gali išsirinkti išaugintus vazonuose
įvairius spygliuočius augalus, kuriuos pavasarį galima su vazonais
išnešti į lauką ir papuošti balkoną bei terasą arba pasodinti kieme,
gražinant aplinką. Tokiu būdu augalas neišmetamas augalas, eglutė
nenukertama, o dar ir papuošiama sodyba. Tai praktiškų žmonių
pasirinkimas", - sako kalėdinių medelių augintojai.
Nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug
laiko. Mažiausią eglutę - iki 1 metro - galima parduoti mažiausiai po 8
metų. Labiausiai perkami 1,5 m aukščio kalėdiniai medeliai, kuriems
išauginti prireikia apie 10-12 metų. „Pastaruoju metu į Lietuvą plūsta
Azijos šalyse pagamintos abejotinos kokybės ir išvaizdos dirbtinės
eglutės, jokiu būdu neprilygstančios užaugintoms. Pastarosios patalpoje
skleidžia natūralų miško kvapą, žymiai išvaizdesnės", - pastebi
dendrologas E. Mačys. Jis priduria, kad labai populiaru kalėdinius
medelius pirkti vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis
dar išlieka.
Šiuo metu Mačių medelyne kirstų medelių parduodama
20-30 proc. mažiau negu išaugintų konteineriuose. Taip pat prekiaujama
spygliuočių šakomis, skirtomis puošimui ir kompozicijoms. Šakų
pasirinkimas didelis, šakos kerpamos nuo 5-10 metrų specialiai užaugintų
medžių.
Anot augintojų, kalėdinio medelio iš žiemos šalčio
negalima iš karto nešti į šiltą patalpą, kad jis nepatirtų šoko.
Spygliuotį reikia pamažu pratinti prie naujos aplinkos: iš pradžių
įnešti į vėsoką šviesią 0-5 0C temperatūros patalpą, vėliau pernešti į
10-15 0C šilumos patalpą, o tik vėliau į šiltesnį kambarį.
Norint šventinį vazone augantį medelį išsaugoti ir
pasodinti pavasarį savo sode, reikia stengtis jo neišnešti iš šilto
kambario iškart į didelį šaltį. Jeigu augalai laikomi vieną savaitę
šiltoje aplinkoje, jie dar nespėja nubusti. Tačiau palaikius augalus
šiltame kambaryje apie 2-3 savaites, augalai sureaguoja, ima leisti
ūgelius. Tokius „pabudusius" medelius į šaltą aplinką reikia pernešti
palaipsniui - iš pradžių palaikyti apie 0/+5 0C šilumoje, o vėliau
pernešti į dar vėsesnę patalpą ir laikyti pastoviai per žiemą vėsiai,
nuo 0 iki -5 0C, šviesioje patalpoje, rūsyje arba garaže ir tik praėjus
didesniems šalčiams, kovo mėnesį, išneškite į lauką, geriausia
apsiniaukusią dieną. Išėjus pašalui, galima pasodinti tiesiai į dirvą.
Kad aktyvi pavasario saulė nenudegintų naujai pasodintų augalų,
rekomenduojama pridengti agroplėvele ar eglių šakomis.
Pasak Mačių, kalėdinius medelius auginti daug
pelningiau, negu auginti mišką, žinoma, jeigu viskas gerai pasiseka.
Imantis šio verslo labai svarbu numatomos įveisti plantacijos geografinė
padėtis, klimato ir dirvožemio sąlygos, turimos žemės plotas,
finansiniai ištekliai. Be to, reikia turėti specialių žinių, sudaryti
verslo planą, nuolat konsultuotis su miškininkais.
Šis verslas, kaip ir dauguma kitų žemės ūkyje, gali
būti rizikingas dėl įvairių priežasčių: gamtinės stichijos, kenkėjų ir
ligų, gaisrų ir kt. Gausiems išaugintų medelių kiekiams Lietuvos rinka
maža.
MŪ inf. (straipsnio nuotraukos priklauso: "E. ir A.
Mačių medelynas")
Šaltinis:
manoukis.lt
Į viršų
Net ir žiemą žaliuoja gyvatvorės
Arvydas RUTKAUSKAS, dendrologas
Jai tinka tujos, kukmedžiai, cūgos, eglės,
kadagiai, puskiparisiai, kalninės pušys
Aukštą žalią sieną prie namų užauginsime,
pasodinę paprastąją, serbinę ir dygiąją egles. Serbinė eglė auga
greitai, suformuoja tankią siaurą lają. Gražiausiai serbinė eglė
atrodys, augdama sunkesniuose derlinguose ir kalkinguose dirvožemiuose.
Tuo tarpu plačiai žinoma dygioji arba
sidabrinė eglė yra platesnė, gerai auga bet kokiuose dirvožemiuose,
pakenčia miestų taršą, bet nemėgsta pavėsio. Galima formuoti iki 2-4 m
aukščio karpomą gyvatvorę, kurios apatinės šakos, bėgant metams,
palaipsniui nudžius.
Vietinė paprastoji eglė puikiai pakenčia
karpymą ir dalinį pavėsį, bet jautri užterštai aplinkai. Jai tinka
derlinga ir gan drėgna dirva. Karpomai gyvatvorei eglaitės sodinamos
30-40 cm atstumais. Karpyti pradėsime nuo trečių po pasodinimo metų ir
vėliau ją tokiu būdu formuosime du kartus per sezoną. Neverta kasti
eglučių iš miško, nes jos sunkiai prigyja ir ilgokai skursta.
Puošnios ir tankios
Gražią ir purią gyvatvorę galima suformuoti
iš kanadinių cūgų. Tėvynėje jos užauga iki 30 m aukščio. Karpant
rekomenduojama suformuoti 2-3 m aukščio žalią sieną. Cūgos puikiai
pakenčia karpymą, mėgsta oro ir dirvos drėgmę bei dalinį pavėsį. Sausose
vietose, ypač tiesioginėje saulės atokaitoje, cūgos skursta ir
palaipsniui žūva. Geriausiai joms tinka lengvesnė, derlinga ir silpnai
rūgšti žemė ar durpių substratas. Pasodintos kalkingose dirvose, serga
spyglių chloroze.
Kukmedžiai yra vieni puošniausių ir
prabangiausių gyvatvorinių augalų. Kukmedžiai greitai atauga ir tankėja,
todėl nesunku jiems suteikti norimą gyvatvorės formą. Eilėje sodinami
30-50 cm atstumais. Tinka derlinga, humusinga, artima neutraliai
reakcijai dirva.
Platesnei ir neaukštai gyvatvorei
suformuoti galime pasodinti mūsų medelynuose siūlomą europinį
kukmedį.Vakarų Europoje vienomis tinkamiausių laikomos tarpinio
kukmedžio ‘Hiksii’, ‘Hillii’ ir ‘Hatfieldii’ veislės, kurios greitai
auga, formuodamos plačiai kolonišką daugiaviršūnę lają, pasiekdamos 3-5
m aukštį.
Europinio kukmedžio veislės ‘Fastigiata’,
‘Erecta’ yra labiau jautrios šalčiui už tarpinio kukmedžio veisles. Už
jas atsparesnės yra veislės ‘Hessei’ - iki 4-5 m aukščio (siaura laja)
ir ‘Melfard’ - iki 2 m aukščio, blizgančiais spygliais, koloniškos
formos. Atspariausi - smailiaspyglio kukmedžio kultivarai, kurie
Lietuvoje dar retoki.
Spalvingosios tujos
Dauguma Lausono puskiparisių veislių
jautrokos mūsų klimato svyravimams, todėl sodinti gyvatvorėse
nerekomenduotina. Jei reikalinga melsvo atspalvio nekarpoma gyvatvorė,
sodinkime labiausiai paplitusias uolinio kadagio veisles ‘Skyrocket’ ar
‘Blue Arrow’. Šie kadagiai užauga iki 3-5 m aukščio. Jiems tinka bet
kokios laidžios vandeniui dirvos. Svarbu parinkti gan saulėtą vietą.
Eilėje sodinti 60-90 cm atstumais. Jei dirva per drėgna, šie kadagiai
pradeda džiūti nuo apatinės lajos dalies arba suserga grybinėmis
ligomis.
Yra įvairių tujų formų ir atspalvių. Nuo
seno gyvatvorėse auginamos vakarinės tujos bei jų koloniškos formos
kultivarai. Jie gan greit auga. Dėl kompaktiškos šaknų sistemos šiuos
kultivarus lengva sodinti. Iš vakarinės tujos žaliaspyglių veislių
sparčiai populiarėja: ‘Brabant’ - labai greitai auganti, tanki, gana
glausto šakojimosi; ‘Holmstrup’ - siauralajė, lėčiau auganti, atspari
šalčiui, žiemą neruduojanti bei tinkama auginti neformuotas 3-4 m
aukščio žaliasienes gyvatvores; ‘Smaragd’ - populiariausia Vakarų šalyse
veislė dėl visus metus sodriai žalios spalvos bei taisyklingos siauros
piramidinės lajos formos (tinka ir karpomoms, ir laisvoms špalerinėms
gyvatvorėms). ‘Atrovirens’ - puošni didžiosios tujos atmaina, tamsiai
žaliais stambokais blizgančiais ūgliais. Spalvingoms gyvatvorėms tinka
labai atspari vakarinės tujos veislė ‘Aurescens’ - siauralajė,
gelsvaspyglė (iki 3-5 m aukščio) bei didžiosios tujos veislė ‘Kornik’ -
su gelsvais jaunais ūgliais ir stambesnėmis blizgančiomis šakelėmis.
Didžioji tuja reikalauja šiek tiek didesnės dirvos ir oro drėgmės bei
nuo vėjų apsaugotos vietos. Sodinama 40-50 cm atstumais eilėje.
Kalninės pušies fenomenas
Kalninė pušis auginama laisvai ir sodinama
kas 60-100 cm. Jai tinkamos visos dirvos. Formuojama gegužės mėnesį, kai
ištįsta pumpurai (viršūninius laužiame per pusę, skatindami augalus
labiau šakotis). Užauga iki 3-4 m aukščio. Jei reikia žemesnės
gyvatvorės, tai sodinkime kalninės pušies veislę ‘Pumilio’, kuri užaugs
iki 1,5 m aukščio.
Jei augalai medelyne padauginti iš sėklų,
svarbu atsirinkti panašaus augimo ir šakojimosi krūmelius - tada
gyvatvorė bus labiau vienalytė.
Mūsų krašte nedaug yra visžalių lapuočių,
tinkamų gyvatvorėms ar žaliems bordiūrams. Lauravyšnės, bugieniai,
skėstašakis sausmedis, visžalės raugerškių rūšys ganėtinai jautrūs
šalčiui, o mahonijos tam tikslui dažniau sodinamos kapinėse bei
patvoriuose. Sodybose vidutinio aukščio laisvai augančias gyvatvores
galima suformuoti iš kai kurių rododendrų rūšių: Smirnovo, pontinio ar
amerikinio bei retai dar auginamų jų giminaičių leukatojų. Svarbu, kad
jų šaknys galėtų augti puriame, rūgščiame, drėgnokame durpiniame
substrate, kuriam būtinas drenažas.
Neaukštoms bordiūrinėms 20-80 cm aukščio
karpomoms gyvatvorėms tinka paprastasis buksmedis. Augalai gražiai
atrodys, jei dirva bus pakankamai drėgna, laidi bei kalkinga, lajos - iš
dalies užpavėsintos ir apsaugotos nuo skersvėjų. Bordiūruose buksmedis
sodinamas gana tankiai - 5-8 augalai viename ilginiame metre. Fortūno
ožekšniai, viržiai, erikos, gaulterijos taip pat gali būti priskirtos
prie tinkamų žemiems bordiūrams augalų. Su lapeliais taip pat žiemoja
levandos ir rūtos. Pastarieji aromatingi puskrūmiai puikiai dera
tradicinio tipo kompozicijose, be to sukelia mielų širdžiai sentimentų.
"Kauno dienos"
informacija
Į viršų
Užauginti eglę – tai ne kopūstą
2009 gruodžio 20
Jurgita Čeponytė
Nors dirbtinių kalėdinių eglių pasiūla yra
milžiniška, gyvos taip pat nepraranda savo populiarumo. Ar
žaliaskarių pirkėjai žino, kiek laiko ir pastangų reikia užauginti
Kalėdų medelį?
Vazone – tik maži medeliai
Eglutes auginti nėra taip paprasta, kaip gali
pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tikina privataus E. ir A. Mačių
medelyno Kalinavos kaime prie Garliavos, Kauno rajone, viena
savininkių Audronė Mačienė. Valstybiniuose medelynuose yra didesni
plotai, tačiau ir technikos jie turi daugiau ir geresnės nei
privatūs. „Mes daugiau naudojame rankų darbo“, – lygina A. Mačienė.
Ji pasakoja, kad net daigus jie renka rankomis, vėliau juos sodina,
formuoja, tręšia, persodina, vėl formuoja.
Tačiau ne tik eglučių auginimo būdu skiriasi
valstybiniai medelynai nuo privačių. „Mes neauginame paprastų miško
eglučių. Iš mūsų galima nusipirkti serbinių, dygiųjų (sidabrinių)
eglių, kėnių ir pocūgių“, – vardija pašnekovė.
Labai populiaru kalėdinius medelius pirkti
vazonuose, tačiau tendencija pirkti kirstus medelius vis dar lieka.
„Mes galime į vazonus sodinti tik mažesnes eglutes – maždaug iki
pusantro metro. Didesnėms reikia didelių vazonų, kuriuose eglės
dažnai nudžiūva, nes vis tiek neturi pakankamai erdvės“, – sako A.
Mačienė. Ji didelių eglučių sodinimą į vazonus vadina apgavyste, nes
labai maža tikimybė, kad jos išgyvens. „Jei tikrai labai nori pirkti
didelę eglę, negalvok, kad padėsi miškui ją pirkdamas vazone. Ji bet
kokiu atveju neišgyvens, todėl sulauks tokio pat likimo kaip ir tos,
kurios buvo nukirstos ir neparduotos – bus sudeginta“, – aiškina A.
Mačienė.
Mažiausiai trejų ketverių metų
Medelyno savininkė, šiuo verslu užsiimanti jau 18
metų, pasakoja, kad nuo eglutės daigo iki jos pardavimo praeina daug
laiko. Mažiausią eglutę – iki metro – jau galima parduoti mažiausiai
po trejų ketverių metų.
Pirmiausia, eglučių daigai yra pasodinami, o tada
augintojai juos stengiasi ginti nuo įvairiausių ligų ir kenkėjų.
„Čia ne kopūstai, kuriuos pasėjai, patręšei ir nuėmei derlių. Čia
reikia rūpintis kiekvienu daigeliu, kad tik jis išaugtų. Ir ne bet
koks, o gražus, kad žmonėms džiaugsmo suteiktų“, – sako A. Mačienė.
Jei daigas buvo gerai prižiūrimas, iš jo sudygęs sodinukas po dvejų
trejų metų bus persodinamas. „Tada svarbiausia užduotis – formuoti
medelį. Labai nedaug medelių būna iš karto gražūs. Visus kitus
reikia karpyti, kad įgautų gražią formą, būtų tiesūs, iš visų pusių
vienodai šakoti“, – aiškina eglučių augintoja.
Paklausta, kokias eglutes klientai labiausiai
perka, A. Mačienė teigia, kad pirmą vietą populiariausiųjų sąraše
jau daugelį metų užima liaudyje sidabrinėmis vadinamos eglutės. „Be
to, vis labiau populiarėja kėniai, tačiau iki sidabrinių jiems dar
toli“, – sako A. Mačienė.
Šaltinis:
"Universiteto žurnalistas"
Į viršų
tnaujinta:
balandžio 07, 2011 |
|
